daiktas

dáiktas sm. (3), (1) Slnt, Sd, Dr, daĩktas (4) Slk, Tvr 1. SD330, R kiekvienas materialinis tikrovės objektas: Daiktai egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų sąmonės, nepriklausomai nuo mūsų pojūčio rš. Dáiktas yra materialinis dalykas, turįs savo medžiagą FT. Medus saldus dáiktas Jnšk. Žirnis – jau toks dáiktas riedėti Grž. Varna gajus dáiktas, žiemą nesušąla Ėr. Imk dalį pinigais, dalį daiktaĩs Skr. Sudegė anų troba su visais dáiktais Vvr. Pri anų kaip dvare – visokių dáiktų daiktẽlių Vvr. Zuikys žaliu dáiktu minta Pc. Nunešiu savo daiktùs Dglš. Kartais iš neesančio daikto lyna, o kartais ir didžius debesis vėjas išblaško Dr. Anys daug žinojo apie vandenius ir apie vandenio daiktus BPI153. Tų daiktų buvo apstas BB2Moz36,7. Patikis, patikėjimas pinigų ažu pirktus daiktus SD18. Žiestas daiktas SD58. Dovana, dovanotas daiktas SD39. Ažumokėjimas daiktais, ne pinigais SD52. Atstumas tarp dviejų daiktų B. Pjaustinėti daiktai MŽ421. Šaujami daiktai MŽ228. Žmogus išmintingas dáiktas KII350. Du dáiktu už niekus turiu: šnapsas ir tabokas J. Dumplės yr naudingas dáikts į kaminą pūsti K.Donel. Akys – brangus daiktas S.Čiurl. Įsakė pripirkti šiokių tokių valgomų daiktų rš. Negražus veidas nėr toks piktas daiktas, kaip negraži širdis prš. Geras daiktas plentas, nors ir brangokas rš. Jei negali parašyt didelio daikto (straipsnio), rašyk mažą V.Kudir. Kožną daiktẽlį jis padės žinioj Jnšk. Nepaslėpsi nuo jo nė vieno daikčiùko Ob. Asloj nuorūkos, popiergaliai, šiaudų draikanos, tačiau nė daiktelytis neliestas rš. ^ Didžiausi daiktai: daržinės durys, arganistos gerklė ir kunigo kišenius LTR(Mrj). Mažas daiktelis kaip vištos kiaušelis, o į kalną nė tūkstantė arklių neįtrauktų (siūlų kamuolys) Plt. 2. dalykas, reikalas: Eikš čionai – vieną dáiktą pasakysiu Pl. Dviejų daiktų̃ nežinojau – dantų atšipimo ir strėnų skaudėjimo Prnv. Visokių daiktų̃ aš jom palinkėjau Prnv. Ką čia klausysi – nebūtus dáiktus šneka! Srv. Seniai būti dáiktai, jau ir aš užmiršau Ll. Dviem daiktaĩs tu man nepatinki Lp. Vienu dáiktu (dėl vieno dalyko) negaliu to padaryti Lp. Neturinčiam ir duonos plutelė y[ra] už didelį dáiktą Vvr. Rėkti laikiau žeminančiu savo garbę daiktu J.Balč. Brangus daiktas yra kariauti už savo gimtąją kalbą I.Simon. Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro K.Donel. Didžiai naudingas daiktas yra, kad apdiegus naują apynoją galima yra mėšlais apkrėsti S.Dauk. Tame daikte galėjau kame ne kame apsirikti S.Dauk. Tame daikte jaunystėj labai buvau karštu M.Valanč. Geras mokiniui daiktas vasarą padirbėti Mš. Turiu tau labai didelį daiktą pasakyti Mš. Didis ir brangus daiktas esti Mž35. Visūsu daiktūsu palaimį turėsit Mž8. Ir tame daikte pavyzdėjau ant tavęs BB1Moz19,21. Mes iš šios evangelijos šiuo kartu apie du daiktu kalbėsim ir dūmosim BPII20. Daug dáiktų apie jį girdėjo DP164. Visus daiktùs, kurie yra širdyje tavo, pasakysiu tau DP537. Manas daiktas yra surankiot, o jo – ižbarstyt surankiotus DP120. Sėdėt po dešinei mano ir po kairei mano ne mano daiktas duot jumus SE283. Ir pasakė jam apie daiktą šulnies, kurį iškasė Ch1Moz26,32. Ir kalbėjo jiems daug daiktų prilyginimuose Ch¹Mt13,3. Apsiėmė aprašyti historiją apie tuos daiktus, kurie mūsimp išsipildė BtLuk1,1. Mąstytojas šventų daiktų SD17. Piktas daiktas SD453. 3. CII1152, R, Lz, Zt, Dv, Ad vieta: Sniego – va šitan daiktè (iki krūtinės) Srj. Mano pilnas vežimas – nėra daikto dėl tavę Pls. Tu su tom karvėm dáikto nerandi Arm. Vienam dáikte tep, kitam dáikte tep Mrc. Turguje už daiktą reiks mokėt Dgl. Čia tau ne daĩktas dantis rodyt Ktk. Tam dáikte didesnės bulvės Jrb. Važiavom iš vieno daĩkto į kitą Vlkv. Ties alkūne, čia šitam daiktỹ, skauda Srv. Katram dáikte tu padėjai kirvį? Alk. Ko atsisėdai mano daikte? Mrs. Žirniui davė daiktą (praplėšė lubas, stogą), kad augt[ų] Dglš. Eik iš mano daĩkto! Švnč. Oi, tiem pinigam ir dáikto yra! Lp. Varau varau – ir vis an dáikto jis Eiš. Ot prižėlę šiemet pievos – in dáikto ir glėbys Ktk. Kad sudėjom vežimą, tai arkliai nei iš dáikto Lp. Man skauda rankos iš tų daiktų Rm. Iš to daikto į kitą B. Broliai viename dáikte yrot, t. y. esta J. Jo senelis šnekėdavęs, kad tame daikte tūkstantmečiai ąžuolai keroję rš. Kitu dáiktu vieškelį išvedė Užp. Mūsų laukai geriausiu dáiktu eina Lp. Senybiniai žmonės bijo eit tuo dáiktu Všn. Anuo daiktu SD368. Šiuom dáiktu gali per upę pereiti K. Pačian gerajan daiktan [pasėjo] Prng. Bul'bas kitan daiktañ veža Mšg. Kitan dáiktan važiuojam Brsl. Maišas vienam daikčiukè kiauras Pc. Jo trobesiai ant gražaus daiktẽlio stovi Lnkv. Ėjo dūšia raudodama, sau daiktẽlio veizdėdama Aru9. ^ Ant daikto ir akmuo apsamanoja LMD(Vlkv). ║ vietovė: Čia vis gražūs daiktaĩ, lakštingalos gieda Grl. Šitie daiktai išlandžioti einant į mokyklą Slv. Kur žemi daiktaĩ, neauga rugiai Grv. Čionai gražus dáiktas Lar128. ║ tarnyba: Kai šita ponia liko be daĩkto, tai atvažiavo ant gatavos duonos Švnč. Į tris daiktus buvo parsisamdęs N. 4. ūkis, sodyba: Tai ne dáikte išaugau, tai ne dáiktan tekėjau Rod. Ir vyras gražus, ir daĩktas geras Ktk. Gyvena savo daiktè Drsk. Kap išvažiavai, tep tavo daĩktas ir ažaugo Dglš. Kai ana liko be daikto, davė daržą Dglš. Girdėjote, jis daiktą nori pirkti Sn. Aš jam užrodyčiau gerą daiktą su gera merga Nmn. Tai gražus daiktelis: ir gražioj vietoj, ir prie kelio Mrs. Žemės nedaug, bet daiktùkas labai geras Rdm.

◊ ant dáikto čia pat: Giria ant dáikto Al.

baisùs dáiktas (daiktẽlis)

1. labai, labai daug, labai didelis: Žmonių – baisùs dáiktas! Jnšk. Baisùs dáiktas jo puikumas! Jnšk. Taip perpyko, kad baisùs daiktẽlis! An.

2. niekai, nesvarbu: Baisùs dáiktas, manai, pabaidysi tu ką! Gs.

blõgas dáiktas nenaudėlis: Ale ot užsispyrimas blõgo dáikto: netūpė an kiaušinių, ale užlipė savo vieton (apie vištą) Plš.

dáiktas nuo dáikto iš eilės: Mano rasoda gera: dáiktas nuo dáikto sudygus Jnš.

dìdelis [čià, teñ] dáiktas; dìdelio (bū́ta) čià dáikto niekai, nesvarbu: Didelis čia daiktas, kad tu nenori! Dkš. Dìdelio čia dáikto – nenori, nereik Gs. Dìdelis dáiktas, kad jis užpyko! Rm. Būta čia daikto Kp. Dìdelis ten dáiktas, ka anas par visokias suktybes naudos sulaukė Plt.

gãlimas dáiktas galbūt: Galimas daiktas, kad jis bus prezidentu renkamas J.Jabl.

gerù dáiktu Skr gerai, patogu: Kriukis yra gerù dáiktu: pasiremi, šunį atsigini Alk. Žiūri žmogus į šutintuvą, stebisi ir sako: tai gerù dáiktu tokis katilas Smn.

į dáiktą krūvon, kartu, į vieną vietą: Visi susirinko į dáiktą Skr. Reikėjo šaukštus sudėti į dáiktą Srv. Susiūsi visus tris į daiktą Pc. Darbai susistūmė į daiktą Gs.

iš dáikto

1. kartu, išvien, krūvoj: Nori su manim iš dáikto gyvę́k, nori skyrium Jrb. Visi iš daikto valgė Šts. Ganom iš dáikto gyvolius Yl. Jų žemė iš dáikto tebėra Ėr. Pieną melža iš dáikto į vieną milžtuvę Šts. Jie visi iš dáikto, kaip skruzdėlės Ar. Vytautas su Vasyliu sutarė iš daikto totorius kariauti S.Dauk.

2. iš eilės: Taip iš daikto, po kits kito eidamys, ganė aveles M.Valanč.

3. visiškai: Ans yr iš daikto teisingas žmogus ir be jokios klastos MitI69.

jáunas dáiktas; N jaunuolis: Jaunam dáiktui, žinai, noris pašokt Str.

kvaĩlas (×dur̃nas, paĩkas, nesuperė́tas) dáiktas kvailys, neišmanėlis: Eik eik, kvaĩlas dáikte! Skr. Durnam daiktui visa gardu Sdk. Daryk tu ką darąs su durnù dáiktu Sv. Tu paiks daikts N. Tu nesuperėts daikts (nesubrendęs) BzF57. Durnam daiktui ir šuva drigantas Pšl.

mažiáusias (menkiáusias) dáiktas bet kas, viskas: Išpasakojo mažiausią daiktą, kas kaip dėjos BM341. Jis mažiáusią dáiktą pats pasidaro Alk. Jam mažiáusias dáiktas užankščia Vlkv. Ji menkiausio daikto nemoka pasidaryti LzP.

meñkas dáiktas niekniekis: Meñkas daĩktas – nesipyksim Srv.

ne dáiktas

1. blogai: Tai jau ne dáiktas bites laikyt, kur nuolačiai reikia vaikščiot Sml. Ne dáiktas, kad avelė nukirpta kaip slenkstis Ėr. Ažu durnos galvos kojom ne dáiktas Arm. | Kad ir drąsus [vaikas], nebe dáiktas (netinka) Ėr.

2. nesvarbu: Ne daiktas, kad pelčierius, o gydo už daktarą geriau Šts.

negirdė́tas dáiktas neįtikima: Negirdė́tas dáiktas, kad būtų apsivogęs Vvr.

nesuskaĩtomas dáiktas labai daug: Šventųjų yra daiktas nesuskaitomas DP532.

nežìnomas dáiktas nežinia: Nežinomas daiktas, ar ten augymė ta auga P.

nuo [víeno] dáikto

1. paeiliui, iš eilės: Nu dáikto imk, neskyriok! Slnt. Malką imkiat nu dáikto, nelipkiat ant viršaus Prk. Kask bulves nu dáikto, nebėgiok! Šts. Eina ir eina žmonys nu dáikto, neduoda nė ramybės Vvr. Dvi dienas nu dáikto pašto neveža Plt. Buvo dvi danti nū dáikto išsimušusi Prk. Pradėjo visus nuo dáikto mušti Jnš. Nuo dáikto kirsti mišką, t. y. nė vieno medžio nepalieka, visus palatam kerta J. Prūseliai prie Tilžės beveik visi nuo daikto lietuvininkai rš.

2. ištisai: Vieškelis apsodintas gluosniais nuo dáikto Jnš. Vaikas apdygo pìktskauduliais nu vieno dáikto Plt. Ranka buvo nu vieno daikto karpoms Šts.

3. nuolat, dažnai: Mažas vaikas reikalauja valgyti nu vieno dáikto – šerk ir šerk Mžk. Šįmet lyna i lyna nu vieno dáikto Vkš.

pasiùtęs dáiktas pasiutėlis: Višta – pasiùtęs dáiktas, kur įpranta, ir eina Skr.

sẽnas dáiktas Erž senis: Ir klūpėt senám dáiktui nelengva Mlt. Senì daiktaĩ, o nori, kad būt sveiki Gs.

po víenu dáiktu kartu (po vienu stogu): Pirma visi po víenu dáiktu gyvenom Dbg.

prãstas dáiktas blogai, netvarka: Prãstas su tavim dáiktas Gs.

prie dáikto kartu, krūvoj: Tik gyvenk ir norėk – visas laukas prie dáikto Dkš. Kai viską pasiūsi, tai prie dáikto užmokėsiu Pc. Ir Veronikai suknę prie dáikto išbaigtumėm Pc.

smaĩlas dáiktas smalsuolis: Jauni vaikai – smaili daiktai Sim.

suprañtamas dáiktas be abejo, žinoma: Suprantamas daiktas, geriau grįžti namo rš.

šìtokio (tókio) čia dáikto Rdm nesvarbu: Tókio čia dáikto, kad jis pyksta Trgn.

tìkras dáiktas tikrai: Tikras daiktas, jog Viešpatis Petrop žydiškai ... bylojo DP467.

žiõplas dáiktas žioplys: Matai, žiõplas dáiktas: prisakai, primokai, – vis tiek užmiršta, ir gana Mžš.